Ką galima sėti spalį? Daržovės ir žalumynai rudens derliui

Spalį sėjos sezonas dar nesibaigia. Šiltnamyje, po agroplėve ar namuose ant palangės galima auginti špinatus, ridikėlius, lapines salotas, rukolą ir įvairius prieskoninius žalumynus. Daugelis jų mėgsta vėsesnes sąlygas ir auga gana greitai, tačiau rudenį dėl trumpesnių dienų bei žemesnės temperatūros derliaus gali tekti palaukti ilgiau nei pavasarį ar vasarą.

Sėjant lauke situacija kitokia. Spalį atviroje lysvėje pasėtos daržovės dažniausiai nebespės užauginti derliaus iki žiemos, todėl dalis augalų sėjami jau galvojant apie kitą sezoną. Sėklos paliekamos dirvoje per žiemą, o tinkamoms sąlygoms susidarius pavasarį pradeda dygti. Toks būdas vadinamas sėja prieš žiemą.

Ar spalį dar galima gauti derlių?

Taip, tačiau spalį galimybės jau gerokai ribotesnės nei ankstyvą rudenį. Didžiausia tikimybė sulaukti derliaus išlieka šiltnamyje, po agroplėve ar kitoje nuo šalčio apsaugotoje vietoje. Namuose ant palangės žalumynus galima auginti ir dar ilgiau, ypač jei jiems pakanka šviesos.

Lauke spalį augimą vis labiau riboja trumpėjančios dienos ir krintanti oro bei dirvos temperatūra. Net šalčiui atsparios daržovės tokiomis sąlygomis auga gerokai lėčiau, todėl spalio sėjai geriausia rinktis greitai augančias ir vėsą toleruojančias kultūras.

Ką dar galima užauginti iki žiemos?

Spalio pradžioje nešildomame šiltnamyje dar galima sėti ridikėlius, rukolą, lapines salotas, špinatus ir kitus greitai augančius žalumynus. Kuo vėliau sėjama, tuo daugiau reikšmės turi oro sąlygos – vėsų ir ne tokį saulėtą rudenį augimas gali gerokai sulėtėti.

Ilgesnės vegetacijos daržovių, pavyzdžiui, morkų, burokėlių ar salierų, spalį sėti derliui tais pačiais metais jau neverta. Tačiau kai kurias šalčiui atsparias daržoves galima sėti prieš žiemą – tuomet sėklos dirvoje išlieka iki pavasario ir pradeda dygti atšilus orams.

Ką sėti šiltnamyje spalį?

Spalį nešildomame šiltnamyje dar galima sėti špinatus, ridikėlius, lapines salotas ir rukolą. Šios daržovės gerai toleruoja vėsesnes sąlygas ir auga gana greitai, todėl pasėjus mėnesio pradžioje, esant palankiems orams, dar galima sulaukti šviežio derliaus. Vis dėlto rudenį augimas sulėtėja, todėl ant sėklų pakuotės nurodytas įprastas vegetacijos laikas gali pailgėti.

Špinatai – atsparus pasirinkimas

Špinatai gerai auga vėsiu oru, todėl puikiai tinka ankstyvo pavasario ir rudens sėjai. Subrendę augalai gali ištverti ir nedideles šalnas, tačiau jų atsparumas priklauso nuo veislės, augimo stadijos ir oro sąlygų.

Špinatų sėklas sėkite maždaug 1-2 cm gylyje, tarp augalų palikdami pakankamai vietos lapams augti. Spalio pradžioje pasėti špinatai palankiomis sąlygomis dar gali užauginti jaunų lapų vėlyvam rudens derliui. Vėliau pasėtų augalų augimas gali sustoti atšalus orams ir atsinaujinti pavasarį, jei augalai sėkmingai peržiemos.

Rudens sėjai galima rinktis daržinius špinatus „Matador“.

Ridikėliai – greitam rudens derliui

Ridikėliai yra viena greičiausiai augančių daržovių, todėl juos verta išbandyti ir rudenį. Vėsesnis oras jiems palankus, o trumpesnės dienos sumažina ankstyvo žydėjimo riziką. Tačiau spalį dėl mažėjančio šviesos kiekio ridikėliai gali augti lėčiau nei pavasarį.

Sėklas sėkite maždaug 1-1,5 cm gylyje ir ne per tankiai – augantiems šakniavaisiams reikia pakankamai vietos. Jei pasėlis per tankus, jį reikėtų praretinti.

Galima rinktis ankstyvuosius prancūziškuosius ridikėlius „De dix-huit jours“ arba kitas greitai augančias veisles.

Salotos ir rukola

Rudens sėjai patogios lapinės ir pjaustomos salotos, nes jų lapus galima skinti jaunus, nelaukiant, kol susiformuos visa gūžė. Kai kurių veislių lapai po pjovimo atauga, todėl esant tinkamoms augimo sąlygoms derlių galima skinti daugiau nei vieną kartą.

Rukola taip pat mėgsta vėsesnį orą ir greitai formuoja jaunus lapus. Spalio pradžioje ją verta sėti nešildomame šiltnamyje, o vėliau rudenį pasėlius galima papildomai pridengti agroplėve.

Kaip paruošti šiltnamį rudens sėjai?

• pašalinkite vasarinių augalų liekanas ir piktžoles;
• supurenkite dirvos paviršių ir, jei reikia, papildykite jį subrendusiu kompostu;
• pasėliams parinkite kuo šviesesnę šiltnamio vietą;
• prognozuojant šalnas, jaunus augalus papildomai uždenkite agroplėve;
• laistykite saikingai, geriausia pirmoje dienos pusėje;
• saulėtomis dienomis šiltnamį pravėdinkite, kad viduje nesikauptų perteklinė drėgmė.

Špinatų, ridikėlių, salotų, rukolos ir kitų augalų sėklų rasite daržovių sėklų kategorijoje.

Kokius žalumynus sėti ant palangės?

Spalį ant palangės galima sėti krapus, petražoles, rukolą, lapines salotas, bazilikus ir įvairius prieskoninius augalus. Daugeliui jų nereikia daug vietos – pakanka vazono ar lovelio su drenažo angomis ir šviesios palangės.

Tai paprastas būdas pratęsti žalumynų sezoną ir turėti šviežių lapelių virtuvėje net tada, kai lauke jų auginti jau nebegalima. Vis dėlto rudenį ir žiemą svarbiausiu veiksniu tampa šviesa – kuo jos mažiau, tuo lėčiau auga augalai.

Krapai ir petražolės

Krapai ant palangės auga gana greitai, o jaunus lapelius galima pradėti skinti dar augalui visiškai nesubrendus. Auginimui vazonuose patogu rinktis kompaktiškesnes veisles, pavyzdžiui, krapus „Nano“.

Petražolėms prireikia daugiau kantrybės – jų sėklos dygsta ir patys augalai vystosi lėčiau. Tačiau sustiprėjusį augalą galima skinti palaipsniui, nupjaunant išorinius lapus ir paliekant augti vidinius. Vazonuose galima auginti lygialapes petražoles „Gigante D’Italia“ arba garbanotąsias veisles.

Prieskoniai vazonuose

Namuose galima auginti ir įvairius prieskoninius augalus. Čiobreliai, rozmarinai, raudonėliai, mėtos ir melisos yra daugiamečiai, todėl tinkamai prižiūrimi gali augti ne vieną sezoną. Bazilikai ir kalendros paprastai auginami kaip vienmečiai augalai ir prireikus sėjami iš naujo.

Rudenį daugiau dėmesio reikės šilumą ir šviesą mėgstantiems bazilikams. Juos geriausia laikyti ant šviesiausios palangės, saugoti nuo šalto skersvėjo, o tamsiuoju metų laiku gali prireikti papildomo apšvietimo.

Daugiau pasirinkimų rasite prieskonių sėklų kategorijoje.

Ar reikia papildomo apšvietimo?

Vėlyvą rudenį ir žiemą vien natūralios dienos šviesos daugeliui žalumynų gali nepakakti. Tai galima pastebėti iš pačių augalų – jie pradeda stiebtis šviesos link, formuoja silpnesnius stiebus, mažesnius ar blyškesnius lapus.

Tokiu atveju verta naudoti augalams skirtą papildomą apšvietimą ir taip prailginti šviesųjį paros laiką. Jei papildomos lempos neturite, žalumynus laikykite ant šviesiausios turimos palangės, neperlaistykite ir nesėkite pernelyg tankiai. Tamsiausiais žiemos mėnesiais reikėtų nusiteikti, kad augalai augs gerokai lėčiau nei pavasarį ar vasarą.

Ką sėti lauke spalį – sėja prieš žiemą

Spalio pabaigoje ar vėliau rudenį lauke galima sėti kai kurias šalčiui atsparias daržoves ir žalumynus jau kito pavasario derliui. Tai vadinama sėja prieš žiemą. Jos principas paprastas: sėklos pasėjamos į jau atvėsusią dirvą, joje peržiemoja ir pradeda dygti pavasarį, kai susidaro tinkamos sąlygos.

Svarbiausia neskubėti. Sėti reikėtų tuomet, kai dirva jau pakankamai atvėsusi ir nebesitikima ilgesnio atšilimo. Pasėjus per anksti, sėklos gali sudygti dar rudenį, o jauni daigai – nukentėti nuo vėlesnių šalčių. Todėl tokios sėjos laiką geriau rinktis pagal faktines oro ir dirvos sąlygas, o ne konkrečią kalendoriaus datą.

Kokios daržovės tinka sėjai prieš žiemą?

Prieš žiemą galima sėti įvairias šalčiui atsparias kultūras, tačiau svarbu rinktis tokiam auginimo būdui tinkamas veisles. Dažniausiai sėjamos:

• morkos – rinkitės šalčiui atsparias ir ankstyvam derliui tinkamas veisles;
• burokėliai – prieš žiemą sėkite tik tam tinkamas, mažiau linkusias anksti žydėti veisles;
• krapai ir petražolės – gali sudygti anksti pavasarį, kai tik susidaro palankios sąlygos;
• špinatai ir kai kurios salotų veislės – tinka ankstyvam pavasariniam žalumynų derliui.

Prieš sėjant visada verta patikrinti konkrečios veislės informaciją ant sėklų pakuotės, nes ne visos tos pačios daržovės veislės vienodai tinkamos sėti prieš žiemą.

Kaip paruošti lysvę iš anksto?

Lysvę patogiausia paruošti dar tada, kai dirva sausa ir lengvai įdirbama. Iš anksto suformuokite vageles ir pasiruoškite sausos, purios žemės ar substrato sėkloms užberti. Tai pravers, jei sėjos metu lysvės paviršius jau bus drėgnas ar pradėjęs šalti.

Pasėjus prieš žiemą, lysvės papildomai laistyti nereikia. Sėklos turi likti ramybės būsenoje iki pavasario, todėl svarbiausia nesudaryti sąlygų joms pradėti dygti dar rudenį.

Ką spalį sodiname, o ne sėjame?

Spalis tinkamas ne tik sėjai. Šiuo metu galima sodinti žieminius česnakus ir žieminius svogūnus – česnakai sodinami skiltelėmis, o svogūnai – sodinukais.

Žieminius česnakus geriausia sodinti likus kelioms savaitėms iki dirvos įšalimo, kad skiltelės spėtų įsišaknyti, tačiau nepradėtų intensyviai auginti antžeminės dalies. Įprastai skiltelės sodinamos maždaug 5-7 cm gylyje, tarp jų paliekant apie 10-15 cm. Sodinimui galima rinktis žiemai tinkamas veisles, pavyzdžiui, „Messidrome“ ar „Germidour“.

Žieminiai svogūnų sodinukai taip pat sodinami rudenį, dažniausiai rugsėjo pabaigoje arba spalį, atsižvelgiant į oro sąlygas. Tam tinka žiemoti pritaikytos veislės, pavyzdžiui, „Akado“ ar „Shakespeare“. Rudenį pasodinti ir sėkmingai peržiemoję svogūnai pavasarį pradeda augti anksčiau, todėl jų derliaus galima sulaukti anksčiau nei pavasarį pasodintų svogūnų.