Gražios kopūstų gužės

Kopūstai – tai šalčiui atspari kultūra. Ideali temperatūra sukti gūžėms – 15-20 laipsnių šilumos. Didesnėje temperatūroje kopūstai nebesivysto ar sunkiai vystosi, net jeigu jie užaugino svarbius pirmuosius 6-7 lapus. Pavėsingose vietose šių daržovių sodinti taip pat nevalia, nes gužių sukimui būtina saulė. Kopūstų blogą vystymąsi gali lemti ir prastos sėklos ar dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai.

Šių daržovių šakninė sistema nėra gerai išvystyta, tad drėgmė būtina. Jei vasara karšta, kopūstus tenka periodiškai laistyti. Būtina įsidėmėti, kad nereguliarus laistymas blogai veikia daržovių augimą.   Labai svarbu kopūstus palaistyti iš viršaus, kad drėgmė patektų per lapus. Taip laistyti galima šaltu vandeniu ir tuojau po vidurdienio. Tokiu lietų primenančiu laistymu kopūstus reikėtų palaistyti bent 2 kartus per savaitę. Tačiau šis laistymo būdas yra tik papildomas ir jokiu būdu neatstoja šakninio laistymo. Šaknų laistymas skatina daržovių vystymąsi, tinkamą gužių sukimą.

Jei kopūstams vasarą sąlygos nepalankios ir jie neužmezga gužių, būkite kantrūs, neraukite daržovių. Sulaukę tinkamų orų kopūstai greit užaugins gužes, net jei tai bus vasaros pabaiga ar rugsėjo mėnuo. Galbūt derlius ir nebus toks didelis, kokio tikėjotės, bet jis bus!

Rudenį prieš šalnas iškastus su visomis šaknimis kopūstus perneškite į rūsį ar šiltnamį. Jokiu būdu nenuskinkite viršutinių lapų – tai pagrindinis maisto šaltinis bręstančioms gužėms. Net ir augančių kopūstų apatinių lapų nelieskite. Jie yra labai svarbūs: uždengia dirvą ir neleidžia augti piktžolėms, sulaiko drėgmę, šie lapai – tai atsarginis maisto medžiagų šaltinis esant netinkamoms augimo sąlygoms.

Jei kopūstai stiprūs, žali, bet nenori sukti gužių, gaite juos patręšti boro rūgšties tirpalu (2 g/ 1 l vandens) ar mikroelementais. Jei kopūstai pabalę, silpni, juos reikėtų „pamaitinti“ karvių, paukščių mėšlo ar žolių raugu.

 

Ugnė D.

Atgal